gurvuolis

gurvuõlis sm. (2), gùrvuolis (1) žr. gurvolis: 1. Sumaigęs gùrvuolį sniego, kad metė Š. Greta ledo gurvuolių matyti žolynai, gėlės rš. Andriejus tylėdamas sėdėjo už stalo, ridinėjo duonos gurvuolėlius rš. 2. Tokie dideli gurvuõliai – negalima paeiti Dgl. Daužydavo jis pentimi gurvuolius, skambėdavo sukepęs saulėj molis T.Tilv.